Pavasaris...
Saulės šviesa per visą kambario ilgį, žolė, tas šviežias gėlių kvapas. Šokoladiniai ledai. Flirtas. Muzika. Taro kortos žvakių šviesoje ir mielas mažas katinėlis ant tvoros. Svajonės. Ranka rašytas laiškas draugui ir plunksna šalia buteliuko juodo tušo. Akvarelė. Rytinis puodelis kavos su kątik iškeptu kroisantu. Literatūra. Židinys mano kambaryje ir tas žavus grafikos paveikslėlis ant jo atbrailos. Prisiminimai, tavo vaikystė. Žalia ir rožinė. Romantika. Estetika. Kvepalų aromatas ir mažutis gabalėlis šokolado. Pavasaris...
25 vasario, 2011
09 vasario, 2011
Rašyti apie rašymą rašant bloggą. Confusing
Zuikis mokosi rašyti. Sėdi susisukęs į kamuoliuką, graužia sausainėlį ir skaito kaip tapti Universal Jounalist. Mat perskaitysi knygą ir viskas ateis. Pasakyta ten- nedaryk taip. Nedarysiu, ir bus gerai. Ir rašysiu tada gerai. Ir girs mane visi, o aš šypsosiuosi, sakysiu "ką jūs, nereikia", o giliai mintyse piktai kikensiu ir galvosiu "giriat mane, o aš tik knygą apie Universal Journalists perskaičiau ir viskas, net nesistengiau".
Tik jūs niekam nesakykit apie mano slaptą planą. Aš su jumis už tai pasidalinsiu knygos išmintimi. Visi galėsim gerai rašyti ir slapta mintyse piktai krizenti. Biški negerai man, zuikiui, kad labai jau daug mūsų gerai rašys, žinot, konkurencija, bet ką, easy come, easy go.
Tai va. Viskas, žinokit, paprasta, kaip du kart du. Oi, atsiprašau, knyga sakė, kad negalima naudoti banalių frazių ir aforizmų ir kalanbūrų. Tai bus paprasta ne kaip du kart du, o kaip trys kart keturi. Puiku. Iš kart geriau skamba! Oi, negerai, sakė ir šauktukų geriau nedėti...
Tai va. Viskas, brangučiai, paprasta kaip trys kart keturi. Iš pradžių pasidarai pastabų sąsiuvinį ir surašai ten viską, ką norėsi pasakyti. Ir pradedi rašyti. Tik jokiu būdu į pastabų sąsiuvinį nežiūrėkit, negalima! Oi, vėl šauktuką uždėjau... Kur aš buvau? Ak taip, trys kart keturi. Ką? 12? Jūs čia apie ką? Pala, aš čia apie ką..? Įdomu, o gerai rašant klaustukus galima dėti..?
Bet grįžtam prie temos. Taigi, norint gerai rašyti reikia nenaudoti per sudėtingų būdvardžių. Nes supainiosit savo skaitytojus. Ir per mažų nenaudokit- bus neįdomu. Svarbiausia- pasiekti originalumą naudojant vidutiniškus būdvardžius. Na žinot, tuos kur visi naudoja. Originalumas.
Dar kai kas- nenaudokit skambių frazių ir kalambūrų. Bo bus banalu. Ir humoro nenaudokit. Knyga sakė, kad negalima, nes vis tiek nemokam. Sakė tik išskirtiniams galima. Ir rašykit kuo aiškiau. Aiškiais žodžiais, kuriuos visi supranta. Trumpais sakiniais. Precision. Bet nerašykit to kas akivaizdu! Oi, šauktukas... Tai štai, reikia rašyti trumpai, aiškiai, eiti iš karto prie tikslo, nenaudoti visokių mandrybių and on top of that, būti originaliems. Tik niekaip nesupranta zuikis, jei nei to nei kito nei ano vartoti negalima, tai iš kur tas originalumas turi išdygti..? Nors tikriausiai nesvarbu. Jei tik seksim taisykles, tai visas gyvenimas sušoks į vietas ir visi būsim geri rašytojai. Dostojevskiai. Paprasti ir originalūs. Ir niekam nesakysim iš kur viso to išmokom, nes nereikia XXI amžiuj tiek daug Dostojevskių. Ir taip paskaitoj sakė, kad iš mūsų 30 sėdinčių klasėj darbą kaip full-time žurnalistai gaus 3. Gal 4.
Tai štai, brangučiai, mano knygos išmintis. Nežinau kaip jūs, bet aš iš karto jaučiu, kaip geriau rašau, tereikia to nelemto šauktuko atsikratyti. Trumpi sakiniai. Paprastumas. Ir aš- Universal Journalist. O žodžiai 'universal' ir 'original' derinasi vienam sakiny?
Myliu ir bučiuoju.
Oh, tiesa, sakė visada reikia padaryti gerą, tikslų conclusion'ą.
Taigi, in conclusion, atėjau čia išreikšti savo nepasitenkinimo ta knyga. Nes ji labai jau useless. Tarsi kelios taisyklės išmokys mane rašyti. Tuo labiau, kad tos taisyklės užsibaigia banaliu moraliūkščiu: bet svarbiausia, rašykite taip, kaip jums širdis liepia, atraskite savo stilių. Tai WTF! (dėsiu tiek šauktukų, kiek norėsiu). Kokį savo stilių, jei viskam uždėtas ban'as.
Conclusion'o conslusion'as gaunasi, kad eilinį kartą atėjau čia paburbėti. Reikia, matyt, pavadinimą keisti. Bus nebe 'Anglijos platybės', o 'Pikto zuikio nusiskundimų dėžutė'. Ir nebe ružavas bus, o pilkas. Taip taip, pilkas. Tik su taškiukais- ružavais.
xoxo
Tik jūs niekam nesakykit apie mano slaptą planą. Aš su jumis už tai pasidalinsiu knygos išmintimi. Visi galėsim gerai rašyti ir slapta mintyse piktai krizenti. Biški negerai man, zuikiui, kad labai jau daug mūsų gerai rašys, žinot, konkurencija, bet ką, easy come, easy go.
Tai va. Viskas, žinokit, paprasta, kaip du kart du. Oi, atsiprašau, knyga sakė, kad negalima naudoti banalių frazių ir aforizmų ir kalanbūrų. Tai bus paprasta ne kaip du kart du, o kaip trys kart keturi. Puiku. Iš kart geriau skamba! Oi, negerai, sakė ir šauktukų geriau nedėti...
Tai va. Viskas, brangučiai, paprasta kaip trys kart keturi. Iš pradžių pasidarai pastabų sąsiuvinį ir surašai ten viską, ką norėsi pasakyti. Ir pradedi rašyti. Tik jokiu būdu į pastabų sąsiuvinį nežiūrėkit, negalima! Oi, vėl šauktuką uždėjau... Kur aš buvau? Ak taip, trys kart keturi. Ką? 12? Jūs čia apie ką? Pala, aš čia apie ką..? Įdomu, o gerai rašant klaustukus galima dėti..?
Bet grįžtam prie temos. Taigi, norint gerai rašyti reikia nenaudoti per sudėtingų būdvardžių. Nes supainiosit savo skaitytojus. Ir per mažų nenaudokit- bus neįdomu. Svarbiausia- pasiekti originalumą naudojant vidutiniškus būdvardžius. Na žinot, tuos kur visi naudoja. Originalumas.
Dar kai kas- nenaudokit skambių frazių ir kalambūrų. Bo bus banalu. Ir humoro nenaudokit. Knyga sakė, kad negalima, nes vis tiek nemokam. Sakė tik išskirtiniams galima. Ir rašykit kuo aiškiau. Aiškiais žodžiais, kuriuos visi supranta. Trumpais sakiniais. Precision. Bet nerašykit to kas akivaizdu! Oi, šauktukas... Tai štai, reikia rašyti trumpai, aiškiai, eiti iš karto prie tikslo, nenaudoti visokių mandrybių and on top of that, būti originaliems. Tik niekaip nesupranta zuikis, jei nei to nei kito nei ano vartoti negalima, tai iš kur tas originalumas turi išdygti..? Nors tikriausiai nesvarbu. Jei tik seksim taisykles, tai visas gyvenimas sušoks į vietas ir visi būsim geri rašytojai. Dostojevskiai. Paprasti ir originalūs. Ir niekam nesakysim iš kur viso to išmokom, nes nereikia XXI amžiuj tiek daug Dostojevskių. Ir taip paskaitoj sakė, kad iš mūsų 30 sėdinčių klasėj darbą kaip full-time žurnalistai gaus 3. Gal 4.
Tai štai, brangučiai, mano knygos išmintis. Nežinau kaip jūs, bet aš iš karto jaučiu, kaip geriau rašau, tereikia to nelemto šauktuko atsikratyti. Trumpi sakiniai. Paprastumas. Ir aš- Universal Journalist. O žodžiai 'universal' ir 'original' derinasi vienam sakiny?
Myliu ir bučiuoju.
Oh, tiesa, sakė visada reikia padaryti gerą, tikslų conclusion'ą.
Taigi, in conclusion, atėjau čia išreikšti savo nepasitenkinimo ta knyga. Nes ji labai jau useless. Tarsi kelios taisyklės išmokys mane rašyti. Tuo labiau, kad tos taisyklės užsibaigia banaliu moraliūkščiu: bet svarbiausia, rašykite taip, kaip jums širdis liepia, atraskite savo stilių. Tai WTF! (dėsiu tiek šauktukų, kiek norėsiu). Kokį savo stilių, jei viskam uždėtas ban'as.
Conclusion'o conslusion'as gaunasi, kad eilinį kartą atėjau čia paburbėti. Reikia, matyt, pavadinimą keisti. Bus nebe 'Anglijos platybės', o 'Pikto zuikio nusiskundimų dėžutė'. Ir nebe ružavas bus, o pilkas. Taip taip, pilkas. Tik su taškiukais- ružavais.
xoxo
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)