Apie laimę, savumą ir patriotinę depresiją

Ko mane dreamland UK išmokė, tai critical thinking. Sako tau, 'čia raudona', o tu ginčijiesi, sakai, 'o ką, raudona, ką iš vis tas žodis reiškia'. Va šitaip mus moko. Tačiau kad ir kaip kritiškai aš dabar thinkinčiau, kad ir kaip logiškai bandyčiau teorijas vest, teko prieiti vieną keistoką išvadą- vis tik motherland LT geriausia. Važiuoji gatve, tau kepenis atpurto, gatvėje girtas dėdulė užsipuola, McDonalde Stano iš garsiakalbių skamba ir vis tiek ji mieliausia. Visi kas dabar zuikio teoriją 'kvescionuoja', siūlau dar kartelį paskaityti Škėmą. Nes kad ir kaip bebūtų, kad ir kokia tolerantiška ta išsvajotoji dreamland vadintųsi, zuikis ten yra... emigrantas. Ir net jei po 10 metų tobulai įvaldyčiau tą keistą britišką akcentėlį, jei fish and ships valgyčiau pietums, pusryčiams ir vakarienei ir mintinai mokėčiau visas X-factoriaus dainas, na, sakykit ką norit, likčiau zuikiu emigrantu. Ir niekas nenustos pirma pasiklausti iš kur aš, o tik po to sužinoti vardą.
O motherland LT, nors ir vargšė Šedžiaus, Kedžiaus ir dar Kubiliaus nuskriausta, bet vis tik- sava. Ir mergaitės panašiai kaip tu rengiasi ir pasiėmęs laikraštį, žinai apie ką kur kalba.
Tik vienas fenomenalas- visi čia nelaimingi kažkodėl. Gal kad sninga per daug, gal dėl Kedžiaus liūdi, nežinau, bet net tas jų liūdesys- toks savas. Pats zuikis tuoj iš tos laimės ir savumo užsidepresuos. Gerąja prasme, kad prie Lietuvos pritaptų.
Ir net nesiskųsiu.
Nes gi mano Lietuva.

Lietuvėlė pilkoji

Sveika, Lietuvėle brangi, zuikis tau moja letenėle ir nustebęs kelia ją prie savo veiduko: ir kaip smarkiai tu skiriesi nuo dreamland UK! Dingo už Lamanšo tos kalvos nusėtos keistom geltonom gėlėm ir mielos senutės su keitom lazdom, turinčiom anties galvą. Ir dingo mano kambarys su židiniu. Ir keista keista zuikiui. Kažkokie nelaimingi čia visi. Susirūpinę. Sušalę. Nedainuoja gatvėse ir nedėvi gėlėtų suknelių.

Ir kortelę zuikio atjungė, reikia naują užgyventi.

Taigi, šios dienos moralas- nusišypsokime. Juk pavasaris.