Gi pakeitė viešojo transporto bilietėlius. Ir visi susiėmė už galvų ir dejuoti pradėjo. Vajajai, kaip mes čia taip dabar, Lietuvoj tarsi 21 amžiuj gyvensim, su kažkokiom kortelėm važinėsim. Pft. Juk Lietuva tai pilių ir tradicijų kraštas. Tuoj seimūnai nubalsuos už dar jokiai Europai nematytą super pažangią šeimos politiką, kuri įteisins viduramžių šeimos modelį ir visi laimingai gyventume. Bet ne, tie nelemti elektroniniai bilietai, ta velnio technologinė išmonė. Mes gi Lietuvoj gyvenam, savo giriomis didžiuojamės. Tarsi mums gaila tų kelių medelių kur popieriniams bilietėliams paaukojam. Negaila. Ko mums gaila (zuikis remiasi komentarais po straipsniu), tai senų žmonių. Vargšeliai nabagėliai, jų smegenys jau seniai suskystėjo, nesugebės jie elektroninės kortelės prie ekranėlio pridėti, kur jau tau tokia pažanga.
Ir ne tik senų žmonių gaila. Ir jaunesni klykia, sako nesugebėsiantys autobusais naudotis... Baisu baisu. Zuikis skaito ir su siaubu galvoja, kaip jam čia reikės grįžti ir pratintis prie tokių stebuklingų sistemų. Kažkokios magijos su tais autobusais darosi.
Ir pabando zuikis pažiūrėti į viską iš kiek platesnio kampo... Ak ta Lietuva, popierinio bilietėlio įsikandusi, gėjus akmenimis užmėtanti ir stebuklinę viduramžių šeimos politiką garbinanti, nereikia jai 21 amžiaus.
xoxo
Zuikis
