Kur buvęs, kur nebuvęs zuikis grįžo. Na žinot, kad negalvotumėt taip netyčia, kad guli kur pagriovy sušalęs. Nes viskas visai atvirkščiai, šilta čia pas mus! Anglės jau nusimetė savo žieminius aukštakulnius atvirom noselėm ir iškeitė juos į pavasarinius aukštakulnius atvirom noselėm. Na tebūnie, nelabai čia kas ir pasikeitė...
Anyways, esmė ne čia.
Beje beje, visai pamiršau pasisakyti... Zuikis turi naują kambarioką! Mielą 23 metų berniuką, kuris groja elektrine gitara ir lanko alpinizmą. Ir zuikį kartu ims. Ta proga net nagus nusikirpsiu!
Nepykite brangieji, bet moralo šiandien nebus.
Išseko mano išmintis.
O antradienį išskrendu į Lietuvą. Valio zuikiui.
Vėl siaubingai visų pasiilgau, nors...
Nėra čia taip ir blogai. Toks jau tas savarankiškas gyvenimas- kažkada reikia pradėti. Iš pradžių- baisu ir nepatogu, vėliau tampa įprasta ir galiausiai- nebegalėtum grįžti atgal pas tėvus, nes patampi užkietėjusiu viengungiu. Į maistą dedi tiek ir tiek druskos, o miegot eini tada ir tada. Ir grįžti kada nori- ryt poryt, ant dienų... Va va, čia ir bus šiandienos moralas- kaip mes po truputi užaugam. Ir kaip greitai praėjo pirmi metai. Nežinau kaip jums, brangieji, bet zuikiui su jo super duper prikrautu media tvarkaraščiu (3 paskaitos per savaitę) univeras baigiasi kažkur gegužės vidury. Ir tada viskas, baigėsi pirmi metai Newcastle. Mmm... Didžiuojuos savimi.
O tuo tarpu- susitiksim Lietuvoj, zuikis grįžta
xoxo
1 komentaras:
taip ir likau išsižiojus sėdėt, kai suvokiau kad jau TAIP GREITAI :O tas balandžio mėnesis už dar kokių keturių savaičių atrodė. Man trečiadienį kolis, bet ketvirtadienį jau gali atvažiuot aplankyt į Vilnių. Na arba penktadienį. :D
Rašyti komentarą