Kiekvieno zuikučio gyvenime ateina diena, kai jam tenka iššokuoti iš namų. Deja, bet man ta diena jau atėjo. Jūsų zuikutis, brangieji, yra priverstas užaugti.
Įsivaizduokite, kaip jums reikėtų suskirstyti 19 metų gyvenimo į tris daiktų krūvas: tie, kuriuos pasiimate kartu, tie, kuriuos išmetate ir loseriai, kurių nei pasiimate nei išmetate. Taigi, sėdžiu ant lovos krašto, mosikuoju kojom, o milžiniškas lagaminas spokso į mane. Baisu net pažiūrėti į jį. Baisu pagalvoti, kad nuo rytojaus jis bus viskas, kas liko iš mano gyvenimo.
Galbūt ir burbėjau ant motherland LT ir sakiau tą topinę frazę "juk man čia nėra perspektyvų!", tačiau palikti ją nėra taip lengva.
Taigi, brangieji, moralas toks- jei ruošiatės išvažiuoti, ruoškitės ne tik ieškodami buto ar darbo. Pratinkitės morališkai prie tos minties, kad be motherland LT jūs būsite vieni: nebus tėvų, draugų, mylimiausių kavinių, mėgstamiausių vietų parke, katino, šuns ar galų gale tos erzinančios muzikos kiekvieną rytą iš šalia namų stovinčio kioskelio. Nebus tiek nerūpestingumo- reikės dirbti tam, kad gyventumėte, o ne šiaip, for fun. Reikės patiems gamintis maistą (jūsų zuikutis ypatingai bijo šito!), patiems skalbti ir ryte kai vėluojate niekas jūsų nebepažadins.
Todėl negalvokite, kad viskas lengva. Svarbiausia- nesitikėkite kad UK laukia jūsų išskėstomis rankomis. Taip nėra. Tiesą sakant, jūs jai nė velnio nerūpite. Darbas iš dangaus nenukris (nors pasisekti gali. Lygiai taip pat kaip ir nepasisekti). Paskolos pragyvenimui negausite (taip taip. Dar kartą kartoju- negausite. UK studentams duoda tik Tuition Fee loan, o Maitainance Loan skirta UK nationalams). Tikrų draugų per dvi savaites nesusiveiksite (nors netikrų tai galte). Reikės laiko, pastangų, daug nervų, daug vaistų nuo tų nervų ir pasiryžimo nepasiduoti.
Būkite realistai, brangučiai, kad ir kokie romantiški būtumėte. Jūsų zuikutis, nors iš dalies ir ciniškas ir siekantis suvaldyti visas savo emocijas (ir vieną dieną man pavyks, pamatysite!) jau dabar mato kaip sėdės savo naujam bute ir pirmas dvi savaites kas vakarą verks.
--------------------------------------------------------------
Sudie, motherland LT. Linkiu, kad vieną dieną po Seimo pastatu atsirastų smegduobė ir visi pedofilų klanai ir kitas brudas nuspręstų, kad nerizikuos gyvybe ir mes politiką.
Ate, mano brangiausiosios (taip, jūs, žinote, kad čia apie jus). Linkiu niekada nepamiršti kaip reikia svajoti ir nepasiduoti, jei tos svajonės jūsų neklauso ir niekaip neateina.
Čiau, kioskeli šalia mano namo, kuris kas rytą leidi tą erzinančią muziką kai aš miegu. Linkiu tau, kad ateinanti vėtra nuneštų tavo kolonėles. Nors taip ir neatrodo, bet iš tikrųjų tai čia geras linkėjimas. Tikrai! Nes jei tos kolonėlės liks ten, vieną dieną tą kioskelį kažkas tikrai padegs.
xoxo
1 komentaras:
Man kas vakarą pasidaro liūdna. Ir aš jau pradėjau savo kraustymosi bijot. Bet šiaip paslapčia ir džiaugiuosi - juk viskas ok, aš irgi pildau svajonę. Kaip ir tu, brangioji. Tikiuosi tavo svajonė ten pildosi laimingai? Ir kaip su darbo paieškom sekas?
Rašyti komentarą