Emo times

Zuikiui lietuviai iš lietuvių bendruomenės sakė kad visiems iš pradžių užeina depresija. Po kokio mėnesio. Šiaip zuikis buvo laimingas, bet kai išgirdo, kad visiems ta depresija būna tai ir jam pasidarė liūdna. Juk negali zuikis atsilikt, can he..? Tai vat, sėdi dabar galvytę nulenkęs, indelį nutellos apsikabinęs ir liūdi. Nes labai liūdna, kai šiandien antradienio naktis, o penktadienį reikia atiduoti 1300 žodžių esę, kurios dar nepradėjai. Dar liūdna kai per kelias savaites išvaistai pinigus, kurie buvo skirti mėnesiui. Ir labai labai liūdna kai susipyksti su savo berniukų kompanija dėl to, kad nėjai su jais į vakarėlį, nes sirgai.

Pala, zuikis dabar pafilosofuos.
Apie tolimus Tibeto tyrus. Apie visuomenę, kuri vartoja vartoja ir pati nesuvokia kam tai daro. Apie darbą, kurį dirbi 8 valandas per dieną ir kurio nemėgsti. Ir galiausiai apie dvi laisvas valandas dienoje, kai gali daryti tai, ką nori. Ir apie prasmę, kurios šitam rate nėra.
Vienintelis dalykas, kurio nesuprantu- tai kas skatina žmones vartoti??! Kodėl mums neužtenka to, ką turim? Svarbiausia- kodėl mums neužtenka to, ko iš tiesų užtenka? Nes iš tiesų nereikia zuikiui penktos poros batų. Zuikis nori ramybės.
Tibeto tyrlaukių.
Zuikis ginčijosi su dėstytoju. Sakė: dėstytojau dėstytojau, bet kaipgi natūralizmas? Nejaugi žmogaus prigimtis neturėtų būti buvimas gamtoje? Atsigręžimas į ją, natūralus egzistavimas, nebandant iš savęs laužti to, kas iš tiesų nesi. Nesidedant sau kaukės vien todėl, kad kiti apie tave geriau galvotų. Neperkant penktos poros batų tam, kad jaustumeisi pilnesnis, nei iš tiesų kada būsi. Dėstytojas sakė, kad ne, nėra. Nes žmogaus intelektas yra gamtos stebuklas, o vaizduotė- pagrindinis skirtumas tarp žmogaus ir gyvūno. Ir žmogus turi jį išnaudoti. Turi mąstyti ir kentėti dėl to, kad mąsto. Žinoti, kad viskas ką daro nelabai turi tikslą, bet vis tiek taip daryti. Na gerai, nesakė taip dėstytojas, čia zuikis taip interpretuoja. Sako jums tai, ką ir patys gerai žinot ir nuo ko taip smarkiai stengiatės pabėgti. Sako todėl, kad nenori vienas depresuoti, bando sau pasigamint kompanijos.
Ir dar todėl, kad jog ir ką sakytų, niekam tai nerūpi. Kaip ir Carolukas (karoliutea.blogspot.com) sakė- visi mes mąstom mąstom ir niekas mūsų neklauso. Nes visi SAU mąsto.
Ir vėl zuikis galvoja, kad jei nemąstytų, laimingesnis būtų. Sėdėtų tyrlauky ir medituotų. Ir niekaip nesupanta, kodėl gyventi laimingai yra laikoma blogu pasirinkimu. Tingėjimu. Žmogiškumo atsisakymu. Kodėl kančia yra tas teisingas kelias į šviesų rytojų. Juk vis tiek nieko mes neprimąstysim.
"Grožis išgelbės pasaulį", pasakė dėdė Dostojevskis. Grožis- gamta- natūralumas. Sartro: "pajausti gamtą, kaip ji tave neigia". Neigia todėl, kad ji natūrali, gryna. Ji graži. Tyra. Grožis yra tobuliausia gamtos išraiška. Kaip Vaildas visą laiką siekė gyventi apsuptas grožio. Kodėl gi ne?! Intelektas- jis praktiškas. Su juo galima užsikalti daug pinigų ir prisipirkti daug batų. Su juo galima parašyti genialų kūrinį, garbinantį grožį. Paversti kažką tyro ir visiems suprantamo į kažką užkoduoto ir sudėtingo. Kad galėtum iššifruoti ir pamatyti tai, kas elementaru. Kaip žmonėms patinka paprastus dalykus versti sudėtingais. Užtat Vaildas ir sakė, kad didžiausia paslaptis yra ne tai kas nematoma, o tai kas matoma. Nes nemokam mes matyti to, kas matoma, nors tu ką.